Taip, taip, neapsirikote. Tai rašau tik dabar, nors praėjo jau beveik 3 mėnesiai.
Tiek, ir ne mažiau, prireikė laiko, kad suvokčiau, kas gi ten buvo po velniais!?
Tris kartus skelbta data, tris kartus keista programa, tris kartus keistas scenarijus. Galiausiai įgyvendinant 3-ią dublį užsimaišė toks jovalas, kad apie tokius renginių koordinavimus nemoko nė viename renginių rengimo vadovėlyje. Marketingo ekspertų kreivės susipynė, o algoritmų programuotojams nulūžo procesoriai. O ką jau kalbėti apie tokius organizatorius kaip mes, kurie į klausimus: „kokiomis strategijom remiatės, kai planuojate renginį?“ atsakome „kviečiame kas patinka, darome kaip norime“...
2019 m. festivalio planavimas prasidėjo lyg ir įprastai, po XX jubiliejaus norėjosi atverti švarų puslapį, įnešti naujų atspalvių renginiui. Ir tai pavyko. Per 2 metus tiek pasipylė atspalvių ir naujų vėjų, kad dar ir dabar niekas neužsuka tų permainų čiaupo. Buvome uždaryti, negalėjome keliauti, renginiai ribojami, visi laukė išsigelbėjimui pažadėtų vakcinų, kai jos atsirado, tada jos pasirodė nebe tokios reikalingos.
Na tiek to, apie Žaibus čia. Kaip tai juos paveikė?
Kaip ir visus. Elementariai. Praradom dalį investicijų, prapuolė muzikantams pirkti skrydžiai, veltui sugaišta daug laiko deryboms su booking agentūromis, krūva išmestų sutarčių ir t.t. Bet liko daugelio iš jūsų suneštos lėšos, pirkti bilietai. Liko atsakomybė už juos. Už viską labiausiai norėjosi tiesiog užbaigti tą 2 metus užtrukusį chaotišką darbą, nesvarbu kaip, nuostolingai ar kažkaip nepatogiai. Koks skirtumas? Tiesiog turėjome tai užbaigti ir taškas. Skubiai persiorientuodami iš trečio karto surentėm programą ir darėme kas įmanoma, kad tas renginys tiesiog įvyktų. Patys buvom pasiilgę veiksmo ir auditorijos paskatinimą jautėme. Padarėme.
Padarėme, nes taip užprogramuoti esam, tam ir patirtis sukaupta. Bet ar būtume darę, jei būtume žinoję, ką reiks atlaikyti, dabar nežinau. Ne kartą sviro rankos tiesiog mesti viską. Ne daug trūko, kad būtų užstrigęs ir tas trečias kartas. Nereikia nei Europos pavyzdžių, giminingas renginys Latvijoje parodė, ant kokios prarajos manevravome.
Aišku viena. Tai buvo ko gero sudėtingiausias renginys mūsų praktikoje per 20 metų. Organizacinius sunkumus dėl keblaus laikmečio ir visuomenės sąstingio pavyko išspręsti. Bet užgimė ir dar nejaustas kartėlis, kuriam nebuvome pasiruošę. Patogu, kai priešiška ideologija lieka kažkur išorėje, kaip kokie orkai Baltarusijos pasienyje. Viduje gi mes visi savi, čia gi mes vieno kraujo... Aha. Papuolėme tarp pirmųjų, kurie turėjo dirbti su galimybių pasais: arba renginys su jais, arbe jokio renginio. Situacija suprantama, menas svarbiau, darom. Paskelbus naujas sąlygas, nesigailėjome grąžindami bene penktadalį bilietų, negailėjo nei tų papildomų mokesčių už grąžinimus – viskas suprantama. Bet tie šimtai laiškų užkišę mūsų pašto dėžutes iki renginio ir pačio renginio metu buvo tikrai nelaukta. Nuo visų protinimų ir gąsdinimų gal būt turėjome palikti kažkokie idealesni, galbūt. Faktas, kad tai mums dirbti nė kiek nepadėjo. Jokio ačiū už tai.
O AČIŪ visiems, kurie išbuvo su mumis visą tą beprotišką laikotarpį. Ačiū komandai, ačiū artimiesiems, ačiū palaikiusiems, ir AČIŪ JUMS, kurie buvote. Be jūsų nebūtų mūsų.
KŽ-XXI festivalis praėjo geriau nei tikėjomės. Nebuvo jis nei glaustas, nei apdraustai ekonomiškas. Scenos buvo įspūdingos, koncertai griaudėjo galingai, o blogo oro nepabūgusi publika rinkosi skaitlingai.
Išgyventi sunkumai ir išsilaikiusios publikos lojalumas įkvepia mus naujiems iššūkiams.
Išgyvename vertybių permainų laikmetį. Tai gera proga pastuksenti savo įsitikinimų pamatus, pasitikrinti, ar juoda yra juoda, o balta yra balta. Festivalis KILKIM ŽAIBU nenustoja žengti ieškojimo keliu. Mums nepakeliui su visa žinančiais, mums pakeliui su tiesos ieškančiais.
Kitiems metams jau kaupiame „partizaniškas“ nuotaikas tikrąja to žodžio prasme. Ruošiamės renginio atsinaujinimui, iš padrikų užuomazgų jau ryškėja naujo tvarinio kontūrai. Mus jau įtraukė smalsumas sekančiam festivalio etapui, tikimės, kad atsinaujinusi Žaibų kelionė atrodys pagaviai ir jums.
Naujienomis apie dvidešimt antrą KILKIM ŽAIBU ketiname pasidalinti gruodžio pradžioje. Laikome kumščius, kad neramumai šalyje vėl nepaveiktų mūsų planų. Bet tam ir esame, kad rastume išeitį ir susitiktume vėl!
Iki susitikimo!
Festivalio organizatorių vardu,
Daividas
