Birželio 11 – 12 dienomis Varniuose, Lūksto ežero pakrantėje, nugriaudėjo festivalis „Kilkim Žaibu - 11“ . Dešimt metų gyvavęs Žiemgaloje, antrą dešimtmetį festivalis pradėjo skaičiuoti Žemaitijoje.

Kaip kadaise kryžiaus žygių nuvargintus žiemgalius priglaudė žemaičiai, taip ir dabar žemaičiai mums ištiesė brolišką ranką. Šis festivalis buvo skirtas Žiemgalos ir Žemaitijos brolybei paminėti.

Mums organizatoriams tai buvo naujas žvalgybinis žingsnis į naują erdvę. Užsimezgė nauji ryšiai, naujos pažintys, prasiplėtė bičiulių ratas. Sulaukėme profesionalios vietos šeimininkų pagalbos, diplomatiško supratimo bei bičiuliško palaikymo.

Pats renginys nuostabios Žemaitijos gamtos kampelyje praėjo labai sklandžiai. Renginio techninis sprendimas buvo aukščiausio lygio. Svečių iš užsienio buvo įvertintas kaip renginys, niekuo nenusileidžiantis sunkiosios muzikos festivaliams Europoje.

Nors oras ir šįkart nelabai lepino, vis dėlto buvo kur kas geriau, nei „KŽ“ jubiliejuje. Žiūrovai teigiamai įvertino naują festivalio vietovę, noriai priėmė festivalio naujienas, entuziastingai jungėsi į senovinius žaidimus.

Nors šį kartą naujoje vietoje ir sulaukėme šiek tiek mažiau žiūrovų nei įprastai, finansinio nepritekliaus pavyko išvengti. Be jokios abejonės, tai buvo vienas stipriausių renginių „Žaibų“ istorijoje. Tai buvo puikus pamatas ateities darbams svetingoje Žemaitijoje, kur mes tikrai ruošiamės įleist šaknis ilgesniam laikui.

Jau dabar apčiuopiamai jaučiame, kad ateinantis „Rasų su Žaibais“ festivalis bus galingiausias iš visų „Žaibų“ ir tai dar tikrai ne istorijos pabaiga!

Jau dabar apčiuopiamai jaučiame, kad ateinantis „Rasų su Žaibais“ festivalis bus galingiausias iš visų „Žaibų“ ir tai dar tikrai ne istorijos pabaiga!

Birželio 11 – 12 dienomis Varniuose, Lūksto ežero pakrantėje, nugriaudėjo festivalis „Kilkim Žaibu - 11“ . Dešimt metų gyvavęs Žiemgaloje, antrą dešimtmetį festivalis pradėjo skaičiuoti Žemaitijoje.
Kaip kadaise kryžiaus žygių nuvargintus žiemgalius priglaudė žemaičiai, taip ir dabar žemaičiai mums ištiesė brolišką ranką. Šis festivalis buvo skirtas Žiemgalos ir Žemaitijos brolybei paminėti.

Mums organizatoriams tai buvo naujas žvalgybinis žingsnis į naują erdvę. Užsimezgė nauji ryšiai, naujos pažintys, prasiplėtė bičiulių ratas. Sulaukėme profesionalios vietos šeimininkų pagalbos, diplomatiško supratimo bei bičiuliško palaikymo.

Pats renginys nuostabios Žemaitijos gamtos kampelyje praėjo labai sklandžiai. Renginio techninis sprendimas buvo aukščiausio lygio. Svečių iš užsienio buvo įvertintas kaip renginys, niekuo nenusileidžiantis sunkiosios muzikos festivaliams Europoje.

Nors oras ir šįkart nelabai lepino, vis dėlto buvo kur kas geriau, nei „KŽ“ jubiliejuje. Žiūrovai teigiamai įvertino naują festivalio vietovę, noriai priėmė festivalio naujienas, entuziastingai jungėsi į senovinius žaidimus.

Nors šį kartą naujoje vietoje ir sulaukėme šiek tiek mažiau žiūrovų nei įprastai, finansinio nepritekliaus pavyko išvengti. Be jokios abejonės, tai buvo vienas stipriausių renginių „Žaibų“ istorijoje. Tai buvo puikus pamatas ateities darbams svetingoje Žemaitijoje, kur mes tikrai ruošiamės įleist šaknis ilgesniam laikui.

Triuškinantis festivalio „Kilkim žaibu - 10“ jubiliejus vyko 2009 m. birželio 12 – 13 dienomis. Tai buvo pirmasis dviejų dienų renginys „KŽ“ istorijoje. Jubiliejus pranoko solidumu visas ankstesnes „KŽ“ šventes. Buvo pasiektas aukščiausias iki šiol techninis festivalio lygis. Atrinktos stipriausios Baltijos šalių grupės bei pakviesti itin solidūs „headlaineriai“. Pasiektas rekordinis festivalio žiūrovų skaičius. Žmonės sunkiai betilpo poilsiavietės „Plūgo broliai“ teritorijoje. Nors festivalis vyko labai sklandžiai ir kokybiškai, renginio nuotaiką temdė dvi dienas pliaupęs lietus. Lietus sutrukdė surinkti ir planuotą žiūrovų skaičių. Nors jų buvo tikrai daug, vis dėlto organizatoriai patyrė stambių finansinių nuostolių. Pasiaukotinai žema bilieto kaina, lyginant su renginio kokybe, šįkart pakišo organizatoriams koją. Fizinis ir moralinis organizatorių persitempimas vėl privertė susimąstyti, ar teisingai viskas daroma ir ar tikrai mes pajėgsime dar kartą surinkt jėgas ir atsitiesti.

Derinant ateities planus su poilsiaviete „Plūgo broliai“, buvo priimtas sprendimas, kad mūsų duoklė gimtajam kraštui Žiemgalai yra išpildyta. Mes pasiekėme užsibrėžtą tikslą, išsilaikėme sunkiausiomis sąlygomis 10 metų. Taip ir nesulaukėme jokios vietos valdininkų paramos. Nepakeitėme vietinių žmonių nuomonės apie save ir mūsų judėjimą, likome nesuprasti.

Vis dėlto esame patenkinti. Sudėjome didžiulę auką, sąžiningai garsinome Žiemgalos vardą ir to vardo neišsižadėjome. Padarėme kur kas daugiau, nei tie, kurie už panašią veiklą gauna atlyginimą.

Taigi išauginę festivalį iki tarptautinio pripažinimo, mes nutarėme leistis į naujos erdvės paiešką, taip pat pradėjome paiešką jaunų entuziastingų žmonių nusilpusiai organizacijai sustiprinti.

Sėkmingai susibendradarbiavus su Rygos bičiuliais „Evil Distribution“, pagaliau pasiekėme to, ko siekėme eilę metų. 2008 m. birželio 7 d. nužaibavęs 9 -sis festivalis mums patiems, kaip organizatoriams ir kaip baltiškos scenos gerbėjams, pasirodė be priekaištų. Tiek renginio dalyviai, tiek pati renginio stilistika, buvo tai, ką patys norėjome išvysti ir kuo likome visiškai patenkinti. Gal tik nebuvo maloni žinia, kad dėl biurokratinių kliūčių negalėjo atvykti ukrainiečiai „Nokturnal Mortum“, bet jie buvo sėkmingai pakeisti lietuviais Obtest, kurie pristatė ką tik išleistą savo albumą „Gyvybės medis“. Tad mainai buvo lygiaverčiai ir renginys nenukentėjo. Pagrindiniai koncerto headlaineriai belgai „Ancient Rites“ įspūdingai atliko savo programą. Pastarieji, gal dėl per mažos informacijos Lietuvoje apie grupės veiklą ir nestandartinės muzikinės stilistikos, sulaukė iš žiūrovų prieštaringų vertinimų. Bet mes esame įsitikinę, kad tai geriausia ir tinkamiausia grupė, kokia kada nors pas mus buvo iki šiol. Ačiū jiems.

Visumoje renginys praėjo sklandžiai, visos grupės pasirodė puikiai, gerbėjai liko patenkinti. Kadangi koncertą filmavo Lietuvos televizijos operatoriai, buvo nuspresta įamžinti šį festivali. To pasekoje buvo išleistas festivalio “KŽ-9” DVD koncertinis filmas, kuris pasiekė ir prekybos centrus. Renginio video medžiagą turėjo galimybę išvysti tokie televizijos grandai kaip Darius Užkuraitis ir Jonas Vilimas, kurie renginį įvertino kaip vieną netikėčiausių ir originaliausių Lietuvoje.

Sėkmingai praėjus šiam koncertui iškart pradėjome ruoštis “Žaibų” jubiliejui. Šį kart, norėdami patenkinti daugelio žiūrovų pageidavimus, nusprendėme festivalį daryti dvi dienas ir praturtinti festivalio programą gausesniu dalyvių skaičiumi.

2007 pavasaris. Akivaizdžiai išsiskyrus keliams, atsisveikinome su talkinančiais bičiuliais iš Rygos “Gotic productions”. Klubo “Pikuolis” gyvavimo dešimtmečiui paminėti išleistas muzikinis rinkinys “KILKIM ŽAIBU 1999 – 2007” CD pavidalu. Rinkinyje įamžinti kolektyvų labiausiai atspindinčių festivalio dvasią bei ideologiją kūriniai.

Tą patį pavasarį į idėjinį “Žaibų” gamyklos konvejerį įsitraukia Rygiečiai “EVIL DISTRIBUTION”. Nauja jėga ir optimizmas papildo senkančias jėgas. Bendrai suregztas darbas pasiekia aukščiausią Žaibų lygmenį…

“Baltišku” tituluotas 8 – asis “Kilkim Žaibu” viesulu įsiveržė Vilkiaušio miškan 2007 m. birželio 9 d. Tai neabejotinai sėkmingiausias ir sklandžiausias renginys iš visų buvusių iki šiol. Tiek idėjiškai, tiek fiziškai buvo išpildyta viskas ko visada siekėme. Likome patenkinti programa, tvarka, patriotiškumu. Rekordinis žiūrovų skaičius (virš 2 tūkst.) paglostė savimeilę net sunkiai pradžiuginamam “Plūgo brolių” šeimininkui. Įtariama, kad rekordinis ir išgerto alaus ežero gylis… Neabejotinai tam visam pasitarnavo itin solidi ir brandi programa. Paminėtina ir tai, kad renginio netemdė jokie incidentai. Renginį saugojantiems policininkams teko nuobodžiaut ant parko suoliukų. Saugumui užtikrinti kaip visada užteko jėgų Vilniaus baikeriams “Vorams”. Nuoširdus ačiū jiems.

Turbūt pats kebliausias organizaciniais sprendimais - atšiaurusis 7-tas Žaibas, su neplanuotai brutalios mėsmalės užtaisu, nudundėjo 2006 birželio 3 d. Dalyvių sąrašas dėl įvairiausių priežasčių keitėsi iki pat paskutinės minutės. Nesuskaičiuojamos problemos (kviestų muzikantų traumos, nelaimės, planų kaita...) perpildė organizatorių fantazijos ribas. Paminėtina didžiausia šio festivalio netektis – viduramžių muzikos puoselėtojai iš Baltarusijos “Stary Olsa”, kuriems intensyviai bendradarbiaujant su “Pikuoliu” per 3 mėnesius nebuvo išduotos vizos į Lietuvą. Likimo ironija, būtent su “Pikuolio” pagalba grupei pavyko atvykti į Šiaulių miesto šventę ir Kernavės amatų dienas. Beje, į “Stary Olsa” programą Žaibe buvo įtrauktas akrobatinis šou su ugnimi... Taigi likus 2 dienom iki koncerto teko juos pakeisti kauniečiais “heavystais” Thundertale ir rygiečiais “deatheriais” Preternatural. Žiūrovai neliko taip skaudžiai nusivylę programos pakeitimais kaip organizatoriai. 7 – asis “atšiaurusis” įrentė dar vieną pjūvį (tikrai ne silpniausią) į Žiemgalos Žaibų istoriją. Idėtas triūsas, patirtos skriaudos, papildė organizatorių patirtį, užgrūdino kitiems žygiams.

Nuo dvejonių ir sumaišties prasidėjęs festivalio “Kilkim Žaibu 6” organizavimas sustiprėjo į pagalba organizuojant techninę renginio pusę pasikvietus senus bičiulius iš Latvijos “Gothic Productions”. Taigi 2005 m. birželio 18 d. nugriaudėjo jau kultiniu tapęs festivalis “Kilkim Žaibu 6”. Šiam festivaliui, išvengiant kartojimosi, buvo pakviesti įvairesnių stilių kolektyvai: Uteniškiai Saples ir estai Must Missa, nepranešę apie nedalyvavimą, festivalyje nepasirodė. Apskritai renginys praėjo kaip niekad sklandžiai ir jaukiai. Prie to pastebimai prisidėjo tvarkos sergėtojai – baikeriai “Vorai”, bei aukštesnės bilieto kainos atsijota publika.

2004 m. birželio 12 d. Žiemgalos lygumose, poilsiavietėje “Plūgo broliai”, nugriaudėjo triuškinantis karščiausio ir karingiausio festivalio jubiliejus. Organizatorių bei daugelio belaukiančių lūkesčiai pasitvirtino. Šis “Kilkim Žaibu” tikrai buvo brandžiausias ir karingiausias, o ir gausiausias (virš 1000 žiūrovų) iš visų iki šiol buvusių. Jubiliejus buvo atidarytas neteatralizuotomis viduramžių kovomis, kurias demonstravo senovės baltų kovų brolija Vilkatlakai. Kruopščiai atrinkti pabaltijo kolektyvai bei vakaro vinis Nokturnal Mortum (ukr) – pateisino karingiausio festivalio pavadinimą. Renginio pranešinėtojams neteko tuščiažodžiaut — rūstybė buvo pademonstruota darbais, o ne žodžiais. Vis dėlto nesklandumų nepavyko išvengt. Astrofaes (ukr) neatvyko vienam iš muzikantų negavus vizos. Jie buvo pakeisti Latvijos elitiniu folk kolektyvu Vilki. Anykštėnai Dissimulation nors ir pasiekė sceną, atlikt programos nesugebėjo. Paminėtina ir tai, kad koncerto apsaugos darbuotojai nestigo darbo, o poilsiavietės “Plūgo broliai” šeimininkai liko nepatenkinti dėl ryte “kamazais” vežamų šiukšlių, bei mažos finansinės apyvartos. Patirti organizavimo vargai, priekaištai, vidiniai nesutarimai užgožė organizatorių pasitenkinimą darbu.

2004 m. liepos 28 d. negausaus (4-ių asmenų) klubo “Pikuolis” narių bendru noru įregistruotas istorinis klubas “Semigallia”. Kadangi “Pikuolio” veikla apsiriboja vien festivalio “Kilkim Žaibu” organizavimu, tie patys asmenys nusprendė save realizuoti istoriniu savo krašto puoselėjimu. Padvigubėjus veiklos įvairovei buvo suabejota festivalio reikšme, bei būtinybe jį tęsti. Galiausiai pusė “legiono” ryžosi pratęst tradiciją.

2003 birželio 7 dieną, po vienerių metų pertraukos, kaip niekad saulėtą dieną, griausmingai nudundėjo eilinis “Kilkim Žaibu” festivalis. Kaip ir anksčiau, tradiciškai po atviru dangumi. Tiesa, jau kitoje vietoje. Mes persikėlėme iš niūroko stadiono “Sidabros” poilsio zonoje, į puikią kavinės “Plūgo Broliai” teritoriją, įsikūrusią Ryga-Karaliaučius plento pašonėje, “Vilkiaušio” miško pakrašty. Tačiau ar visam laikui – sunku kol kas pasakyti. Nauja buvo ir tai, kad šįkart renginys jau nebebuvo nemokamas. Norintiems patekti į festivalio sūkurį teko pirkti bilietus. Žinoma už juokinga sumą, tačiau manoma, kad simbolinis mokestis išliks ir ateityje. Tai tikrai ne verslo planas. Visa tai daroma tam, kad renginys išliktų kokybiškas. Apskritai, festivalio “virtuvėje” įvyko nemažai pakitimų, kuriuos sprendžiant organizatoriai turėjo pademonstruoti savo virtuoziškumą bei užsispyrimą. Tokie įvykiai mus dar labiau užvedė žengti tik pirmyn. Na, kalbant apie “Kilkim Žaibu IV" turinį, galima pasigirti, kad šiais metai festivalyje dalyvavo 3 Lietuvos, 3 Latvijos ir tiek pat Estijos kolektyvų. Gaila, bet DISSIMULATION nedalyvavo, kaip buvo žadėta. Ne dėl organizatorių kaltės. Konstatuoti galima dar ir tai, kad programos dalyvių sąraše, dėl tik pačioms grupėms žinomų priežasčių, nuolat kito dalyvių sudėtis. Vietoje vienų atsirasdavo kiti. Ir tai yra gerai, nes tai reiškia, kad Baltijos šalių metalinėje padangėje vis dar yra iš ko rinktis. Istorija tęsiasi...

Po vienerių metų, dar kartą pasikeitus organizacijos vadovybei ir tik tuomet įgijus stabilią būseną bei tarpusavio sutarimą, 2001 m. birželio 9 dieną, nugriaudėjo trečiasis “Kilkim Žaibu” festivalis. Šįkart gausiai susirinkusiai publikai programą paįvairino Šiaulių “Aušros” muziejus bei senovės baltų kovų brolija VILKATLAKAI iš Vilniaus. Muzikinę renginio dalį atstovavo DONIS, NOTANGA, UGNĖLAKIS, MERESSIN, OBTEST bei svečiai iš Latvijos SKYFORGER. Šiuo žingsniu klubas “Pikuolis” pradėjo naują etapą...