WARDRUNA
WARDRUNA yra muzikos grupė iš Norvegijos, kurios kūryba paremta pagoniškų germanų tautų išminties ir dvasingumo atkūrimu. 2003 metais šio darbo ėmėsi tuo metu jau gan gerai žinomas multiinstrumentalistas Einar „Kvitrafn“ Selvik (Jotunspor, Gorgoroth, Sahg). Semdamasis patirties įvairių stilių grupėse ir įvaldęs devynias galybes tradicinių protėvių instrumentų, Einaras priėjo tą ribą, kuomet jo įgūdžiai ir aistra pagonybei bei runoms ėmė prašyte prašytis atskiro dėmesio. Na ir kas galėjo pagalvoti, kad tai taps vienu įdomiausių ir įspūdingiausių muzikinių reiškinių per pastarąjį dešimtmetį...
Pirmą kartą klausytojų dėmesį WARDRUNA atkreipė 2007 metais, kuomet jų muzika buvo įtraukta į dokumentinio filmo „True Norvegian Black Metal“ garso takelį. Režisieriaus Peter Beste juostoje apie kultinį grupės Gorgoroth vokalistą Gaahl skambantys epizodai neprasprūdo pro rimtos muzikos mėgėjų ausis. Nepaisant to, kad iki pirmojo WARDRUNA įrašo pasirodymo buvo likę dar pora metų ir grupė nerengė jokių koncertinių pasirodymų, šis 32 minučių trukmės filmas kolektyvui atvėrė duris į netikėtą pripažinimą ir susidomėjimą.
2009 metais WARDRUNA debiutavo su užburiančiu albumu „Gap Var Ginnunga“. Kartu jis pradėjo trilogiją „Runaljod“, skirtą seniausios runų alfabetų formos Elder Futhark, sudarytos iš 24 runų, muzikiniam vertimui. Neįprasta tema materializavosi į neįprastą muziką - ją sunku priskirti kuriam nors konkrečiam žanrui, o palyginti tiesiog nėra su kuo. „Gap Var Ginnunga“ pasižymi sudėtingu ir unikaliu skambesiu, kurį sukuria įvairiausi senoviniai instrumentai: elnio oda aptraukti ir apeiginiai būgnai, kaulinė fleita, dambrelis, ožių ir karvių ragai, luras, Hardangerio smuikas ir dar keletas kitų. Šį archajišką komplektą papildo medžių, akmenų, vandens bei ugnies garsai. Visi šie elementai preciziškai supinti į turtingą muzikinį kraštovaizdį ir papildyti šnabždančiais balsais, melodingu dainavimu bei galingais priedainiais. Didžioji viso to dalis buvo įrašyta ne studijoje, o gamtoje, kruopščiai parinktose vietose, kurios tiesiogiai susijusios su skirtingomis runomis bei jų reikšmėmis.
Iškart po „Gap Var Ginnunga“ pasirodymo, WARDRUNA ėmėsi sunkaus darbo – pritaikyti savo muziką koncertiniam formatui ir suburti draugėn muzikantus, galinčius visa tai atlikti gyvai. Tam prireikė išties daug laiko ir pastangų, tačiau galiausiai visa tai davė stulbinančius rezultatus. Grupė surengė keletą labai ypatingų koncertų, iš kurių pats įsimintiniausias tiek muzikantams, tiek ir klausytojams buvo vikingų laivų muziejuje, kuomet užburiantis WARDRUNA ritualas buvo atliekamas 1100 metų senumo laivo „Gokstad“ fone.
Pasitelkę seniausius skandinavų instrumentus, poetinius ritmus bei norvegų ir senovės skandinavų kalbomis parašytus tekstus, WARDRUNA muzikantai net trejetą metų intensyviai dirbo prie antrosios trilogijos dalies „Yggdrasil“. Grupės vedliui Kvitrafn, kartu su vokalistais Kristian Espedal (Gaahl) ir Lindy-Fay Hella, pavyko sukurti neįtikėtinai gražų bei stiprų pirmojo disko tęsinį neatkartojant savęs pačių. Pernai pasirodžiusiame albume svečių teisėmis įsiamžino ir du gerai žinomi Islandai: originalių ir ambicingų projektų autorius, muzikantas, kompozitorius Hilmar Örn Hilmarsson bei geriausias epinių poemų dainininkas Steindór Andersen. Šitaip sustiprinę savo gretas WARDRUNA įgavo neįtikėtiną kūrybinę formą, kurios vaisiai sužavėjo klausytojus visame pasaulyje. Jų muzika papirko netgi žymųjį istorinių filmų režisierių Michael Hirst, kuris televizijos kanalui History channel suka serialą „Vikings“. Apie jauno vikingo Ragnar Lothbrok gyvenimą pasakojančioje juostoje skamba abiejų WARDRUNA albumų ištraukos, o netrukus prasidėsiančiame antrajame sezone filmuosis pats grupės įkūrėjas Einar „Kvitrafn“ Selvik.