Kol Skandinavijoje kerojo antroji black metal banga, Europos viduryje savo nuodus skleidė SAMAEL... neabejotinai top-5 visų laikų Šveicarijos sunkiosios scenos grupė, žanro pionieriai, inovatoriai ir tradicijų laužytojai, nepaisantys autoritetų ir stereotipų, nuolatos išlikę viršūnėje bei suformavę išskirtinį samaelišką grupės veidą.
Brolių Locher‘ių vedinas kolektyvas startavo kaip šalto, ganėtinai primityvaus juodmetalio atstovai. Būdami vieni pirmųjų žanro pradininkų (bent jau tėvynėje), SAMAEL buvo matomi nuo pat pirmosios akimirkos ir greitai tapo viena svarbiausių scenos grupių. Bet muzikantai visuomet pirmenybę teikė saviraiškos laisvei, tobulėjimui, todėl 90-ųjų viduryje šveicarų kūryba transformavosi į black/industrial/electro mišinį, su ganėtinai ryškiomis klavišinių partijomis, mechanizuotu skambesiu ir ritmo mašinos formuojama taktine linija. Toks posūkis leido SAMAEL turuoti su tokiais roko scenos gigantais, kaip IGGY POP ar pačiais NINE INCH NAILS.
Vėlesnėje kūryboje su albumais „Above“ bei „Lux Mundi“ grupė grįžo prie savo šaknų, muzikos pagrindą formuodami masyviomis gitarinėmis partijomis, iš praeities ištraukdami ankstyvąjį black metal skambesį. Bet jau „Hegemony“ - kol kas paskutinis šveicarų diskas - vėl dominavo simfoniniai, industriniai sąskambiai. Tokie jie, SAMAEL – nestovintys vietoje, eksperimentuojantys, ir nuolatos ieškantys bei išlaikantys balansą tarp black ir industrinio/electro metalo svarstyklių.
