2022 birželio 23-25, Ukmergė, Lietuva
Audringiausia Vasaros Saulėgrįžos šventė

Vietą pakeitęs festivalis KILKIM ŽAIBU XXII nudžiugino naujomis patirtimis

 Nors Rasų savaitgalis buvo kaip reta giedras ir šiltas, Ukmergės rajone, prezidento Antano Smetonos dvare trankėsi žaibai: šioje Lietuvai istoriškai svarbioje vietoje nugriaudėjo jau 22 kartą surengtas ekstremalios muzikos ir etno kultūros festivalis KILKIM ŽAIBU. 

Kiekvienais metais garsias pasaulyje metalinės muzikos žvaigždes ir tūkstančius žiūrovų iš
įvairiausių pasaulio valstybių sukviečiantis renginys naują renginio vietą išbandė pirmą kartą. Renginio svečiai, savo skaitlingumu stebinę vietos gyventojus, turėjo gausiai vietos pasistatyti savo automobilius bei palapines – panašu, kad A. Smetonos dvaras galėtų tapti festivalio vieta ir dar didesniam lankytojų būriui. 

Muzika 

Šiemetinis KILKIM ŽAIBU  festivalis lankytojus traukė tokiais visame metalinės muzikos pasaulyje
žinomais vardais, kaip „Sepultura“, „Marduk“, „Horna“, 1914, o taip pat Lietuvoje išgarsėjusiomis grupėmis – „Skylė“, „Phrenetix“ ir kitais atlikėjais, kurie svečius linksmino ne tik visa dieną, bet ir iki pat paryčių. 

„Šiais metais pavyko sukviesti tikrai stiprų atlikėjų sąstatą, o ypatingai nudžiugino tai, jog grupės 1914 muzikantai iš Ukrainos, nepaisant šalyje vykstančio karo, gavo leidimą išvykti iš savo šalies ir festivalio svečiams paskleisti žinią apie tai, kas vyksta jų šalyje ir ką jie galvoja apie okupantus“, - sako nuo pat pirmųjų metų KILKIM ŽAIBU organizuojantis Daividas Kurlis. 

Nors festivalio lankytojai itin negailestingų Saulės spindulių stengėsi praėjusį savaitgalį
stengėsi privengti tarsi žudančio lazerio bei mirko Lėno ežere, prie kurio pastatytas A. Smetonos dvaras, spiginantys spinduliai nepalaužė kailiniais apsirėdžiusių italų „Wind Rose“ noro įsikūnyti į požemių nykštukus ir pašokdinti klausytojus su savo nuotaikingais kūriniais. 

Fėjos balsu, kuris kartais pavirsdavo visai ne moterišku kriokimu, žiūrovus viliojo raganiškoji
grupės „Sylvaine“ vokalistė, o Izraelio ir Lietuvos muzikantų bendromis jėgomis suburtas kolektyvas „Romuvos“ skleidė folk metalo kerus. 

Viena didžiausių festivalio žvaigždžių buvo „Vltimas“ – iš pačių žinomiausių pasaulio kolektyvų
surinktų savo srities meistrų transkontinentinė „supergrupė“, kurios veidu tapo buvęs grupės „Morbid Angel“ lyderis Davidas Vincentas. Pirmą kartą Lietuvoje viešėjęs kolektyvas pademonstravo, kad patirtis ir muzikinė branda leidžia ne tik sukurti itin įspūdingas kompozicijas, bet ir meistriškai bendrauti su savo klausytojais. 

„Belieka pasidžiaugti, kad pailgintos programos – trijų dienų – festivalis buvo kupinas itin aukštos
kokybės pasirodymų, kurie tikrai atrado savo gerbėjus. Garsiausios pasaulyje muzikos grupės, turinčios kuo pasidalinti su savo klausytojais, visuomet buvo didžiausia šio festivalio stiprybė. Neketiname šios geros tradicijos atsisakyti ir ateityje“, – tvirtina D. Kurlis. 

Veiklos 

Nors svarbiausia priežastis atvykti į KILKIM ŽAIBU kasmet būna muzika, draugiška aplinka ir
nuoširdus draugų bendravimas, festivalio lankytojai kasmet gali mesti sau iššūkį ir pasitikrinti savo drąsą, jėgą ar gebėjimą išmokti ką nors naujo. 

Festivalio organizatoriai
stipriausius ir drąsiausius vyrus tradiciškai pakvietė dalyvauti vikingų futbolo – rąstplėšio – rungtynėse, kuomet, be fizinį kontaktą ribojančių taisyklių komandoms tenka į priešininko pusę nugabenti rąstą.  

Šiemetinės komandinės dvikovos pareikalavo ne tik prakaito, bet ir skausmo – traumą patyrė vienas iš festivalio ir šalies svečių. Tiesa, skausmas jam nesutrukdė sugipsuota ranka grįžti ir savaitgalį užbaigti tame pačiame festivalyje – tai yra ir gera žinia, rodanti, kad jo sveikatos sutrikdymas nebuvo stiprus, ir kad metalinės muzikos gerbėjai yra pasiryžę dėl muzikos, draugų ir magiškos atmosferos pakentėti skausmą. 

Kovos rate – savotiškoje ketvirtoje festivalio scenoje – muzika, kaip įprasta, neskambėjo. Tačiau, kaip ir kiekvienais metais ten žvangėjo kalavijų smūgiai į skydus ir priešininkų šarvus. Ir netgi nepaisant negailestingai pleškinusios saulės kovotojai vilkosi storus apsauginius šarvus, kurie juos saugojo nuo sužeidimų (bet ne nuo kaitros). 

„Susirėmimai Kovos rate yra tarsi festivalio vizitinė kortelė. Ši programos dalis puikiai parodo mūsų
savastį: beribę jėgą ir drąsą, metalo žvangėjimą ir savo jėgų negailėjimą tam, kad žiūrovai pasiektų dvasinę ekstazę“, – sako renginio organizatorius. 

Netrūko ir kitų veiklų, kurios, lygiagrečiai su muzikiniais pasirodymais, lankytojams leido pasirinkti,
kaip jie praleis laiką. Festivalio svečiai turėjo galimybę pasimokyti pinti Rasų vainikus, austi juostas, drožti Laimos paukščius, virti alų, sužinoti keramikos ar kalvystės paslapčių,  sudalyvauti mistiškose Rasų apeigose, sutikti kylančią Saulę su senoviniais šokiais.  

Naujos galimybės 

Nauja renginio teritorija festivalio organizatoriams suteikė galimybę išbandyti ir naujas veiklas:
pasiūlyti lankytojams pasidomėti ne tik lietuvių kovų su krikščionių riteriais istorija, bet ir sunkiu laikmečiu, kuomet drąsiausi šalies vyrai ir moterys kovojo prieš sovietinius okupantus, pasilikusius šalyje po to, kai iš Lietuvos buvo išvaryti naciai. 

Karo istorijos rekonstruktorių klubas „Partizanas“ ir istorijos klubas „Miško broliai“ festivalio svečius supažindino su pokario pasipriešinimo okupantams kasdienybe bei gyvenimo būdu, pademonstravo jų naudotą techniką ir ginkluotę, nupasakojo karių likimus. 

„Festivalio etnografinės pusės išplėtimas renginį smarkiai praturtino – tai yra be galo svarbi mūsų
istorijos dalis. Ji nė kiek ne prasčiau už karalių ir kunigaikščių laikmetį įrodo lietuvių narsą ir pasiryžimą kovoti su bet kokiu priešu, negailint savo gyvybės. Abiejų šių Lietuvos istorijos dalių patirtis sako, kad piktiems kaimynams metus dar vieną iššūkį mes jį priimtume ir kovotume ne mažiau garbingai nei visą pastarąjį tūkstantmetį“, – reziumavo D. Kurlis.