2022 birželio 23-25, Ukmergė, Lietuva
Audringiausia Vasaros Saulėgrįžos šventė

Ukrainos grupės 1914 nariai, talkinantys šalies gynėjams, koncerto festivalyje KILKIM ŽAIBU neatšaukia

 Kuomet Ukrainos grupė 1914 sukirto rankomis su KILKIM ŽAIBU organizatoriais ir sutarė dalyvauti 2022 metų festivalyje, Rusija dar nebuvo pradėjusi ginkluotų pajėgų karinės invazijos į Ukrainą. Nebuvo nė minties apie tai, kad visai netrukus prasidės baisiausias smurto protrūkis Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo pradžios. Tačiau dabar, vyraujant optimistinėms nuotaikoms dėl karo baigties, muzikantai įsitikinę: vasaros gastrolių planai nebus keičiami. 

Grupės muzikantai, kaip ir visi ukrainiečiai, per daugiau nei mėnesį Rusijos pradėto karo ir nusikaltimų prieš žmoniją pritvinko pykčio. Tačiau taip pat jie nepraranda galvos ir nenuleidžia rankų: nors patys karinių įgūdžių neturi ir gyvena ramesniuose šalies regionuose, jie prisideda prie savanoriškos veiklos, padedančios kariams ir karo zonoje atsidūrusiems gyventojams. 

 Gyvenimas karo sąlygomis.

Lvive gyvenantys muzikantai, savo artimuosius pagal galimybes išgabenę į kaimynines šalis, ir toliau dirba savo kasdieninius darbus bei jau beveik susitaikė su 5-6 kartus per dieną staugiančiomis oro pavojaus sirenomis. Tiesa, toks gyvenimo ritmas trukdo išsimiegoti, kai kasnakt po dvi valandas tenka praleisti rūsyje. Tačiau už išlikimą kovojanti tauta susikaupusi ir kiekvienas prie pergalės, kuria niekas neabejoja, prisideda kaip gali. 1914 grupės muzikantai nėra kariai, todėl dienomis tampa savanoriais, kurie savo veikla padeda fronte kovojantiems kariams. 

Anot muzikantų, šiandien kiekvienas ukrainietis, o ir muzikantai taip pat, daro viską, kas įmanoma ir neįmanoma, kad prisidėtų prie pergalės prieš kremliaus ordą.  

„Pirmą invazijos dieną visiškai nežinojau ką daryti – krautis daiktus ar prisijungti prie kariuomenės. Antrą dieną susivokiau, kad privalau pasilikti ir daryti viską, kad padėčiau savo šaliai. Ukrainos ginkluotosios pajėgos priėmė tik tuos žmones, kurie turi kovinės patirties ar karinę specializaciją. Tačiau teritorinė gynyba priėmė kiekvieną norintį, todėl užsirašiau. Mano numeris jų eilėje buvo 666. Šalyje vyksta karas, negaliu sėdėti ir stebėti kas vyksta“, – sakė Oleksa Fisyukas, grupės 1914 gitaristas. 

„Prisijungiau prie savanorių, darau viską, nuo automobilių su humanitarine pagalba pakrovimo ir iškrovimo bei vairuotojų koordinavimo iki pagalbos pabėgėliams susirasti namus, nukeliauti iki pasienio,
keliauti užsienyje, net suorganizavau nedidelį skambučių centrą, kuris padėjo nugabenti maistą tiems žmonėms, kuriems jo labiausiai reikia. Bandžiau daryti viską, ko reikėjo žmonėms. Mūsų galvose visos dienos susimaišė – kartais nesuprasdavome, antradienis šiandien ar trečiadienis, bet visada žinojome,
kelinta karo diena. O dabar prie naujosios realybės jau prisitaikiau, nors niekas tam nebuvo nei fiziškai, nei protiškai pasiruošęs. Dažniausiai dirbame naktimis, o miegame dienomis, bet kartais – priešingai. Emociškai labai sunku, bet privalome išlaikyti sveiką protą ir, nepaisant sunkumų, dirbti toliau. Nors
mes ir ne fronte, padedame savo kariuomenei ir tautai viskuo, kuo galime, nes esame jų atrama, jų stuburas, daug kas priklauso ir nuo mūsų“, - apie savo kasdienybę karo sąlygomis pasakojo muzikantas. 

 Istorija kartojasi, bet grupė nesikeis. 

Pirmojo pasaulinio karo siaubus kiekvienoje savo dainoje primenantys muzikantai, ir savo grupės pavadinime įamžinę to karo pradžios metus, apgailestauja, kad žmonija iš istorijos mokosi pernelyg
prastai. „Kiekvienoje savo dainoje pateikiame pasakojimus apie vieną iš siaubingiausių žmonijos laikmečių, vildamiesi, kad žmonės vengs kartoti tas pačias klaidas ateityje. Deja, istorija kartojasi, o žmonija nieko neišmoko“, – apgailestavo O. Fisyukas

Bet, nepaisant to, kad šiandienos įvykiai juos paveikė kur kas asmeniškiau už daugiau nei prieš šimtmetį vykusį karą, grupė pavadinimo ir savo dainų temos keisti neketina. „Vieną iš savo dainų dedikuosime šalies gynėjams, nes tai yra svarbu visiems ukrainiečiams ir mes negalime to ignoruoti. Tikiuosi, kad 2022 metais sukursime būtent šiai temai skirtą projektą ir papasakosime pasauliui apie šį karą“, – tvirtino gitaristas. 

„Karas mus, kaip ir bet kurį kitą ukrainietį, paveikė labai stipriai. Tačiau karo sąlygomis gyvename jau aštuonerius metus, jis prasidėjo ne 2022, o 2014. Tad grupės 1914 formate tikrai nieko nekeisime.
Tačiau neatmesčiau idėjos, kad subursime kokį nors gretutinį projektą, pavyzdžiui, hardkoro stiliaus, ir jame išliesime visą savo pyktį, visą neapykantą“, – pritarė ir vokalistas Dmytro Kumaras. 

 Vasaros koncertų neatšaukia. 

O. Fisyukas buvo atviras: „Kol kas atšaukėme visus savo koncertus, kurie buvo suplanuoti šių metų pavasariui, tačiau tikimės, kad iki pavasario pabaigos kare pasieksime pergalę ir galėsime grįžti prie koncertų grafiko. O labai norėtume sugroti viename iš geriausių Baltijos šalių festivalių“. 

Jam antrino ir grupės vokalistas. „Privalome kuo greičiau atstatyti savo miestus, pakelti ekonomiką ir pradėti važinėti po festivalius. Tad taip, atvyksime“, – sakė Dmytro Kumaras, palydėjęs savo
žodžius pačiais blogiausiais linkėjimais Rusijos kryptimi. 

Jis prisipažino, kad labai džiaugiasi kiekviena kelione į Lietuva, nes jos visuomet būna kupinos įspūdžių ir neužmirštamos. „Labai laukiame ir šios vasaros kelionės, kai galėsime kartu išgerti už mūsų pergalę, už Ukrainos pergalę! Žinote, kad ir jūs visi labai mylite savo žemę Lietuvą, todėl jums sugrosime patį kiečiausią savo koncertą, o po to su kiekvienu iš jūsų nuoširdžiai pakelsime bokalą už mūsų ir jūsų taiką. Slava Ukraini!“, – sakė D. Kumaras.