KILKIM ŽAIBU – gerų žmonių festivalis!

Po šių metų festivalio jubiliejaus tiktai tokia pirma mintis kirba galvoje: KILKIM ŽAIBU – gerų žmonių festivalis! Paatvirausiu, kad kartais jaučiuosi, jog ne pats pasirinkau tokį likimą – daryti geriems žmonėms šventes. Atrodo, kad kažkas pastūmėjo to link. Buvo laikas, kai jaunystėje netekau labai daug artimų gerų žmonių, draugų, bendraminčių, jų tarpe daug metalo gerbėjų.Bet praeitimi tiktai remiuosi, jokiu būdu negyvenu vien ja. Todėl dabar su nuostaba matau, kiek naujų gerų žmonių mane supa šiandien. Net neįsivaizduoju, iš kur jie randasi ir kaip vienas kitą atranda. Suprantu tik tiek, kad juos suveda „Žaibai“.

Pradedu nuo KOMANDOS. Ji nuostabi. Tokių atsidavusių žmonių dirbančių neatlygintinai bendram tikslui man dar niekur neteko sutikti. Galingiausi verslininkai galėtų pavydėti tokios atsidavusios komandos, tik pinigais pelnyti tokį atsidavimą, manau, yra neįmanoma. Tai, ką suvienija idėjinė veikla,pranoksta bet kokį išskaičiavimą. Uhhh, šį kartą komanda buvo labai stipri. Mūsų buvo mažai, daug kur nesusitvarkėme, bet nė vienas nepasidavėme, rūpinomės vieni kitais ir ištvėrėme iki galo beveik nesulūžę. Komanda, ačiū, kad jūs esate ir ačiū, kad esate tokie geri DRAUGAI!

Žiūrovai. Geresnės publikos turbūt nebūna. Tiek daug gerų, draugiškų veidų vienoje vietoje tikrai buvo gera matyti. Visi žaismingi, linksmi, mandagūs ir supratingi. Šiukšlių nematėme, incidentų praktiškai nebuvo, publikos tolerantiškumą pagyrė net Varnių klebonas. Varniuose susitikus dviem procesijoms – tikinčiųjų eisenos kolonai ir mūsų juodulių šimtinei eilei stovint prie kebabų – nenuskambėjo nė viena įžeidi frazė, keiksmas, nebuvo jokių nepagarbos ženklų, tik smalsūs žvilgsniai ir keletas selfiukų su tikinčiaisiais fone. Labai didžiavaus tai girdėdamas – visuomenei demonstruojame tai, ko jie mažiausiai tikisi iš mūsų, pakantumą kitiems.

Atlikėjai. 95% atlikėjų, muzikantų, rekonstruktorių ir kt. buvo tiesiog neįtikėtinai pozityvūs ir draugiški. Džiugu ir tai, kad likę keli procentai nors ir santūrūs, bet bent jau nebuvo įžūlūs. Visi į savo pareigas žvelgė profesionaliai, kažkokių rimtesnių nesusipratimų nepasitaikė.

Scenos. Abi buvo tikrai aukšto lygio. Žymūs atlikėjai neturėjo mums pastabų, atvirkščiai, girdėjome tik pagyras. Jei anksčiau džiaugdavomės „Perkūno“ scenos kokybe, dydžiu ir garsu, tai šiais metais džiaugiamės ir šviesomis. Viskas buvo labai gerai. Ateityje stengsimės šios kartelės nenuleisti.

Maitinimas ir alus. Pasirinkimas buvo įvairus, aptarnavimas kokybiškas, esame viskuo patenkinti. O „Dundulio“ „Kilkim Žaibu elis“ išvis be komentarų. Kurių daryti ir negalima. Kokybė atitiko jubiliejaus lūkesčius.

Apsauga. Teko nugirsti įvairių nuomonių, bet daugelis pastabų apie tai, kaip per griežtai dirbo apsaugos darbuotojai. Čia mes turime savo nuomonę. Apsauga dirbo gerai pačių žiūrovų saugumo labui. Ačiū jiems.

Organizavimas. Esame savikritiški. Nors plušome ištisus metus be poilsio, ne viskas klojosi sklandžiai. Festivalis nėra mūsų darbas, tai hobis. Dirbame neatlygintinai ir renginio apimtis formuojame pagal tai, kokį biudžetą surenka mūsų auditorija. Dirbame tik jums ir niekam kitam.

Jau dabar aišku, mes nebuvome pasiruošę tokiam žiūrovų antplūdžiui. Aiškių ženklų apie tokį žiūrovų skaičių nebuvo. O kai tai įvyko, buvo vėlu kažką bepakeisti, darėme tik tai, ką pajėgėme. Atsiprašome už susidariusią eilę prie įėjimo pirmąją renginio dieną. Pritrūkome kontrolinių juostelių, trūko bokalų, tualetų kiekis buvo nepakankamas, nors jų buvo atgabenta papildomai, bet Joninių savaitgalį didesnio papildymo gauti jau buvo neįmanoma, valė juos dažnai, bet to nepakako. Marškinėliai – čia jau nebesuvokiami kiekiai ir poreikiai. Trūkome jų ir vėl.

Visą tai fiksuojame, sprendžiame ir ateityje į tai atsižvelgsime.

Apibendrinant. Klaidų neišvengta. Bet apskritai renginys mums patiems labai patiko.  Svečių iš užsienio kiekis džiugino širdį. O pagausėjusios lietuvių gretos liudija, kad ko gero pagaliau įvyko lūžis, kai visuomenė pagaliau pradeda suprasti, jog ir metalo kultūrai turi būti vietos po Lietuvos saule.

Ir visur kartojama frazė „geri žmonės“ anaiptol nereiškia, kad renginys keičia stilistiką ir tampa kokių kitų žanrų švente. Ne. Tai metalo festivalis. Ir šio festivalio tamsioje spalvoje yra labai daug šviesos.

Dėl ateities. Jaučiu šia tema didelį dėmesį. Minčių yra visokių. Norisi poilsio, permainų, gaivaus oro ir t.t. Bet tegu viskas klostosi savaime, viskam natūraliai turi pribręstilaikas ir vieta. Bet viena jau yra aišku, visus jus matyti mums yra labai gera ir 20 metų neturėtų tapti ta riba, kuri mus turi išskirti.

Mes patys dar nesame pasiruošę pabaigai, nes dar ne viską įgyvendinome, ką norėjome.

Ir žinau, kad viskągalime padaryti dar geriau! Žaibai turi daug ugnies ir daug gerų žmonių.Susitiksime vėl, būkite tikri!

 

Rokenrolas iki Valhalos!

 

Organizatorius

Daividas