2021 rugpjūčio 6-7, Varniai, Lietuva
Etno kultūros ir sunkiosios muzikos festivalis

Birželio 23 d. festivalyje KILKIM ŽAIBU XII grosiantys rumunai NEGURA BUNGET Lietuvoje svečiuosis pirmą kartą. Kalbiname grupės įdėjinį lyderį Negru.

Klubas PIKUOLIS

Kails, Negru! Kas naujo Negura Bunget stovykloje? Kaip pavyko jūsų turas su Enslaved?

Salut! Iš turo grįžome vos prieš keletą dienų, tad šiuo metu šiek tiek ilsimės ir ruošiamės grįžti prie darbo. Turas buvo gana įtemptas. Nelabai ilgas, bet itin sutelktas. Puikiai paleidome laiką ir sugrojome keletą šaunių koncertų, įskaitant ir du pilnut pilnutėlius Londone bei Paryžiuje.

Šiemet minit grupės 15 metų jubiliejų. Pažvelgus atgal į pirmuosius Negura Bunget žingsnius ir palyginus su dabartine būsena – kas pasikeitė? Kokie tai buvo metai?

Negura Bunget Sunkoka pažvelgti į praeitį kai dabar viskas juda taip greitai. Manau, per tuos metus turėjome sunkią, bet malonią kelionę. Daug dirbome ir tuo pačiu daug patyrėme. Nemanau, kad grupė iš esmės pasikeitė lyginant su pradžia. Esame tie patys žmonės su panašiomis idėjomis ir bendru supratimu, tiesiog senesni ir labiau patyrę. Mūsų didžiausias pasiekimas – vieta, kurioje esame dabar. Nuveikėme daugybę dalykų ir turime viską ko reikia, kad judėtume pirmyn. Visos žinios ir patirtis, kurią sukaupėme, bus puikiai panaudota ateityje ir tai yra labai malonus ir įdomus jausmas. Netrukus pradėsime įgyvendinti keletą planų, ties kuriais dirbame ir tai bus pats ambicingiausias dalykas, kokį tik esame sukūrę. „The Transilvanian Trilogy“ yra muzikinė ir vizualinė trilogija, perteiksianti viską, ką esame nuveikę į žymiai aukštesnį lygmenį.

Pastaruoju metu esate labai produktyvūs ir aktyvūs – mažiau nei per porą metų pristatėte du studijinius albumus, mini diską, dvd ir sugrojote gausybę koncertų. Ar Negura Bunget yra geriausios formos, “ant bangos”?

Manau, jog visada yra dalykų, kuriuos gali padaryti geriau. Tas pats galioja ir kalbant apie Negura Bunget. Mes vis dar turime daug ką tobulinti ir vystyti. Bet mes tai suprantame ir sunkiai dirbame, kad išsilaikytume tame vystymosi kelyje ir kiltume į aukštesnius lygmenis. Žinoma, nauja grupės sudėtis mums atvėrė daugybę naujų perspektyvų tiek muzikine, tiek ir koncepcine prasme. Paskutiniaisiais metais su senąja formule tapome šiek tiek įstrigę, tad jų pasitraukimas buvo lyg kibirkštis, išlaisvinusi gausybę energijos. Ir viskas, ką iki šiol matėte, tėra nedidelės dalys, mes turime dar daug ką parodyti. Vienas pagrindinių dalykų, kuris pasikeitė, tai faktas, jog visi grupės nariai yra tiesiogiai įtraukti į kūrybos procesą, kas ne tik apjungia skirtingus požiūrius, bet ir padeda mums greičiau judėti. Kiekvienas turi savo stipriąsias savybes, ir mes stengiamės viską sudėti į puikų darbą vardan grupės progreso. Tapome organizuoti ir susikaupę.

Pernai turėjote didžiulį turą per Europą – “Spirit of the Land” – kurio metu pristatėte savo naują ir atnaujintą muziką. Kokia buvo publikos reakcija? Kokia grupė esate Europos akyse?

Negura Bunget Nuostabiai praleidome laiką. Vieta, kurioje groji, yra mažiau svarbi palyginus su detalėmis, kurios koncertą padaro gerą: aplinka, reklama, auditorija… Nepasakyčiau, kad visi koncertai buvo šaunūs, bet visumoje tai buvo geras turas. Atsiliepimai, kuriuos gavome iš publikos, buvo stulbinantys, kaip ir naujojo albumo įvertinimai spaudoje. Tai mums buvo nemažas siurprizas. Sunku pasakyti, kaip skirtingai žmonės mus mato ir supranta kaip grupę… Turime gana nemažai sluoksnių ir skirtingi žmonės pasirenka skirtingas dalis. Manau, jog gebėjimas skirtingais keliais pritraukti skirtingus žmones mums yra vienas pagrindinių elementų.

Savo muzikoje naudojate daugybę rumuniškų elementų, kurie neabejotinai prisideda prie jūsų unikalumo. Kaip jums svarbu būti atpažįstamiems kaip grupei iš Rumunijos?

Esame Rumunijos grupė… bet nepasakyčiau, jog tyčia stengiamės tai kaip nors parodyti… Natūraliai susiformavę mūsų muzikos ir tekstų elementai arba tai išryškina, arba ne. Didžiuojamės būdami iš Rumunijos, bet juk visuomet yra žmonių, kurie mėgaujasi mūsų muzika neturėdami nė menkiausio supratimo iš kur mes. Ir mums tai patinka.

Ar šių dienų realijos kaip nors įtakoja grupės kūrybą?

Šiandiena mums daro tokią pat įtaką, kaip ir praeitis. Gyvename šiais laikais… ir nesame nuo jų atsiskyrę.

Kiek jums svarbi žinutė muzikoje, žodžiai tarp eilučių? Akivaizdu, kad Negura Bunget nepriklauso toms grupėms, kurioms rūpi tik groti vienadienį keturių akordų metalą ir rėkauti kas papuola ant liežuvio galo.

Svarbi kiekviena detalė. Kiekviena nata, kiekvienas žodis, kiekviena nuotrauka, veiksmas ar požiūris… Jie visi turi susilieti į vieną tašką, idant judėtum į priekį ir sukurtum kažką reikšmingo. Taigi, mes kreipiame dėmesį į viską, ir dirbame prie kiekvienos detalės tol, kol esame patenkinti rezultatu.

Negura Bunget tekstai yra jūsų gimtąja kalba, bet nepaisant to esate puikus pavyzdys manantiems, jog jei grupė dainuoja bet kuria kita kalba, o ne anglų – jai durys uždarytos ir nėra šansų būti pripažintiems tarptautinėje scenoje ir pan. Kodėl Negura Bunget į savo klausytoją kreipiasi rumunų kalba?

Negura Bunget Negura Bunget visuomet buvo įkvėpti ir įtakoti vietos dvasinių, istorinių ir folklorinių tradicijų. Tokių vertybių perteikimas anglų kalba reikštų ne ką kitą, kaip savęs pačių apgaudinėjimą. Kruopščiai dirbame prie tekstų, kur kiekvienas žodis, garsas ir reikšmė yra svarbūs, nagrinėjame gausybę senovinių vietos kolekcijų… ir tiesiog nėra būdų, kuriais remdamiesi galėtumėm sukurti ar išversti tai į kitas kalbas. Taip pat mes visuomet tikėjome, jog jeigu turi kažką reikšmingo, ką norėtum pasakyti, vienaip ar kitaip žmonės tai supras. Taigi mes nemanome, jog dainavimas rumunų kalba yra kažkoks apsunkinimas ar pan., tai tiesiog natūralus dalykas.

Jūsų muzika yra savotiškas pagarbos ženklas protėviams – jų vertybėms, pasaulėžiūrai, santykiui su gamta. Šios temos atgaivintos ir išreikštos per palikuonių supratimą. Iš esmės joms nėra vietos šiandieniniame gyvenime, kuris vystosi žymiai greičiau, negu mes galime suvokti. Kaip manai, kodėl žmonės vis rečiau pažvelgia atgal ir ieško atsakymų protėvių išmintyje? Gamtoje?

Manau, jog skirtingi žmonės skirtingai suvokia šias vertybes. Kurti žmonių mąstymą nėra mūsų uždavinys… Mes išreiškiame savo asmeninę viziją. Jeigu mes sugebame ja pasidalinti su publika, toliau kiekvienas į tai turi gilintis pats, asmeniniame lygmenyje, kuris vienintelis yra reikšmingas. Gamta gali padėti suprasti savo vietą ir reikšmę visatoje, suteikti jėgų, kurių tau reikia kasdieniame gyvenime, arba gali suteikti ramybę ir padėti išvengti gyvenimo akimirkų žlugimo. Bet vėlgi, viskas vyksta asmeniniame lygmenyje... Kurdami koncepcinę ir muzikinę viziją, mes naudojame savo asmeninę patirtį šiose vertybėse ir bandome visu tuo dalintis su auditorija. Projekte „Transilvanian Trilogy“ į šias vertybes mes pasinersime dar giliau, ir esu įsitikinęs, jog tai bus jaudinanti patirtis tiek mums, tiek ir auditorijai.

Viename interviu skaičiau tave sakantį “kai kuriame albumą, susikoncentruojame į tai, kas yra svarbu mums ir tai įtakoja mūsų muziką.” – tad kas buvo grupei svarbiausia naujausiame jūsų albume “Vîrstele Pămîntului”?

Tiesioginis ryšys su mūsų šalimi ir mūsų praeitimi. Savo istorijos suvokimas atveria kelius ateičiai. Apie tai yra albumas.

Su didele nuostaba prisipažįstu, jog “Vîrstele Pămîntului” albumo atmosfera yra kažkas už mano suvokimo ribų. Ne paslaptis, jog būtent atmosfera, transilvaniškasis dvasingumas, yra vienas pagrindinių elementų, už kurį Negura Bunget taip mėgiami. Galėčiau ilgai plepėti apie jausmus, kylančius viso to klausant ar gyvenimo akimirkas, kuomet tokios muzikos neįmanoma klausyti… Šiaip ar taip, gal galėtum šiek tiek papasakoti apie dvasią, jausmus, kuriuos sudėjot į savo meną?

Balansas tarp atmosferos ir agresijos visuomet buvo vienas pagrindinių elementų mūsų muzikoje. Abi dalys yra vienodai svarbios ir jos abi padeda viena kitai atsiskleisti. Daugeliu atvejų atmosfera kyla iš vidaus, tai turbūt viena abstrakčiausių dalių, bet tuo pačiu metu ir viena natūraliausių.

Kiek jūsų grupei svarbūs gyvi pasirodymai? Kur Negura Bunget atvaizdas tikslesnis – koncerte ar studijiniuose įrašuose?

Negura Bunget Kurdami muziką visuomet omenyje turime ir gyvą jos atlikimą. Studijoje lengva viską priversti skambėti gerai, bet jeigu nesi pajėgus išlaikyti įtampos tokiame pat lygyje, jaučiame, jog tai nėra pakankama patirtis. Manau abu aspektai yra fundamentalūs ir turėtų papildyti vienas kitą. Albumas pateikia labiau asmeninę patirtį, o sceninis atlikimas yra socialus – kur kas tiesesnis ir atviresnis.

Kokiai auditorijai skirta jūsų muzika?

Grodami ant scenos ar kurdami muziką studijoje apie konkrečią auditoriją negalvojame… ir mums patinka faktas, jog žmonės muziką supranta, į ją reaguoja skirtingai. Vieni mėgaujasi ir išreiškia save agresyvesnėse dalyse, kai kiti tiesiog į save sugeria atmosferą…

Pasirodymas “Kilkim Žaibu” festivalyje bus pirmoji Negura Bunget pažintis su mūsų šalimi, publika. Ar buvote ką nors girdėję apie šį ilgametį festivalį? Koks jūsų požiūris į tokio tipo renginius?

Taip, jau kurį laiką domėjausi Baltijos šalyse vykstančiais vasaros festivaliais. Turėjome čia groti prieš keletą metų, tad “Kilkim Žaibu” žinau būtent nuo tada. Manau, jog tai puikus festivalis ir esame daugiau nei laimingi pagaliau galėdami į jį atvykti!

Kaip manai, kokia ateitis laukia tokių renginių ir pačios folk / pagan muzikos? Ar einame teisinga linkme?

Kryptis laike… manau tai eina abiem keliais. Be jokios abejonės, atsiranda vis daugiau ir daugiau festivalių, kuriuose tėra proga susitikti su žmonėmis ir pragerti smegenis, bet tuo pačiu yra ir festivalių, kurie suinteresuoti muzikos turiniu ir dvasingumu, kuriuos reklamuoja. Žinoma, balansas dažniausiai linksta į paviršutiniškumą, bet Europoje pagoniškasis judėjimas vis dar auga. Baltijos šalyse jis labiau išsivystęs, subrendęs ir natūralus, kai tuo tarpu vakaruose tai atrodo kvailokai. Bet visvien smagu matyti, jog kažkas apskritai vyksta.

Šiemet festivalis bus apjungtas su vasaros saulėgrįžos švente. Kaip ji švenčiama jūsų krašte / šalyje? Ar yra išlikusių įdomių ir autentiškų papročių?

Negura Bunget Be jokios abejonės, vasaros saulėgrįža yra svarbi šventė tradiciniame kalendoriuje. Saulėgrįžos metu rumunai švenčia Dragaicą arba Sanzienelę. Dragaica, svarbi dirbamos žemės deivė, gimusi kovo 9 dieną (pagal Julijaus Cezario kalendorių – per pavasario lygiadienį). Sakoma, jog stebuklingu būdu ji subrendo jau birželio 24 dieną – tuomet, kai pražysta jos vardą turinti gėlė. Dragaica nėra vien tik deivės vardas, tai ir ritualas, atliekamas šia proga. Dragaica simbolizuoja Neolito Didžiąją Motiną Deivę; žemės deivė ir jos ritualai yra tarpusavyje susiję su šia švente.

Kai javai ima bręsti, merginos susiburia draugėn, išsirenka pačią gražiausią iš visų ir suteikia jai Dragaicos vardą. Tuomet ji karūnuojama uždedant javų burbuolių vainiką, papuoštą daugybe meistriškai išsiuvinėtų nosinių ir jai pritaria keliaudamos per gyvenvietę, dainuodamos ir šokdamos, o savo nuostabiose dainose ją vadina savo seserimi bei šeimininke. Dragaicos šokis turi erotinio atspalvio, simbolizuojančio priklausymą ritualui, skirtam Kupalo – vergų iš Vakarų dievui. Jis taip pat švenčiamas vasaros saulėgrįžos metu. Tai buvo diena, kuomet Dragaica buvo paskirta dainuoti ir šokti pritariant jos vedybų palydai, sudarytai iš nuostabių merginų ir elfų. Per vestuvių ceremoniją Dragaica gydo žmones nuo ligų, gydomiesiems augalams suteikia specifinį kvapą, apsaugo javų laukus nuo ledų krušos, audrų ir išpranašauja kurios merginos netrukus ištekės. Jeigu ši diena atšvenčiama netinkamai, prasideda viesulai ir audros, žmonės suserga, o gėlės netenka kvapo.

Pasirodžius pirmiesiems ženklams, skelbiantiems žiemos pradžią, tai siejama su Dragaicos šokio pabaiga. Dienos tampa trumpesnės, o naktys – ilgesnės. Sanzienelė sudaro bendrą mistišką visumą kartu su Ielele ir Dragaica. Jos švenčiamos per vasaros saulėgrįžą, tą pačią dieną, kuomet švenčiama ir Jono Krikštytojo diena. Tokiu būdu ši šventė įgyja ikikrikščionišką reikšmę. Per Sanzienę žmonės ant durų ir langų kabina elfus tikėdami, jog tai apsaugo nuo piktųjų dvasių. Magiškos apeigos paremtos simboliniu saulės ir gėlių susijungimu. Tomis gėlėmis puošiami vainikai ir elfai. Elfai įkūnija kai kurias savybes, priklausančias augalams.

Kitas ritualas siejamas su deglu, kuris simbolizuoja saulės nenugalimumą per ilgiausią dieną metuose. Deglai būdavo uždegami gyvenvietes supančiuose kalnuose šventės išvakarėse. Vėliau jie sukiojami ore ir galiausiai įsmeigiami vidury vaismedžių sodų ir javų laukų.

Šie ritualai skirti Dragaicai, kurie buvo švenčiami atvirame ore, palaipsniui prarado mitologinę funkciją ir pavirto į pasakas ir socialinius susitikimus tarp žmonių, gyvenančių skirtinguose kaimuose. Kai kurie iš jų tebevyksta ir šiandien.

Gal galėtum papasakoti apie tai, kokia situacija Rumunijoje su archainiu folkloru ir kultūriniu palikimu? Kiek tai gyvybinga?

Vis dar yra originalių tradicijų, kurių laikomasi visoje šalyje, tačiau žinoma – jos lėtai nyksta. Laimei, Rumunijoje dar yra išlikusių regionų, kurie nepažįsta modernaus pasaulio... Ten nėra kelių, elektros ar telefonų... Tad ten gyvenantys žmonės vis dar laikosi tradicijų ir puoselėja jų originalias formas. Bet vėlgi, tai natūrali situacija; nėra dedama jokių pastangų tam, kad šie elmentai būtų išsaugomi ir skatinami.

Keletas žodžių pabaigai...

Ačiū už paramą! Tikiuosi, jog susitiksime festivalyje ir nuostabiai praleisime laiką! Paruošime įsimintiną pasirodymą, būtinai.