KORPIKLAANI

Suomija | Folk Metalas

Folk metalo superžvaigždės KORPIKLAANI vardas puošia daugelio didžiausių Europos metalinių festivalių sąrašus. Ir ne veltui... Dešimtį albumų per penkiolika metų išleidusių darboholikų iš Suomijos miškų kupinai grupei atitenka pripažinimas už tai, kad jie savo šalyje prikėlė folkloro muzikos tradicijas bei tapo vienais iš folk-metalo žanro pradininkų.

KORPIKLAANI metalo pasaulyje išsiskiria ne tik nedaug kur girdimu akordeono bei smuiko sąskambiu su labiau žanrui įprastomis gitaromis bei būgnais, tačiau ir savo sprogstama energija, kuri norom nenorom verčia klausytojus kelti bokalą alaus prie burnos. Mat ir didelė dalis suomių dainų yra būtent apie tai: „Alus“, „Degtinė“, „Mažas laimingas girtuoklis“, „Medinės pintos“, „Išgerkime“ ir kitos. Taip, kai kuriuos šios grupės kūrinius galima drąsiai vadinti užstalės metalo muzika. Tačiau „Korpiklaani“ ypatingai gerbia ir savo šalies kultūrą bei istoriją: didelė dalis jų kūrybos yra grindžiama samių tautosaka ir Suomijos nacionalinio epo „Kalevala“ motyvais - pastarajam buvo skirtas netgi ištisas albumas „Manala“.

Ateinančią vasarą ant Lūksto ežero kranto linksmieji suomiai savo linksmiausias polkutes sugros ir jubiliejinio festivalio „Kilkim Žaibu XX“ svečiams – juos džiugins ne tik labiausiai pamiltais kūriniais iš ankstesnių albumų, bet ir dainomis iš paties naujausio dainų rinkinio „Kulkija“ („Klajoklis“). Šiame darbe atsiskleidžia ir netikėtos melodiškesnės, švelnesnės KORPIKLAANI nuotaikos.

Ir nors naujasis albumas nėra toks vėjavaikiškas bei idealiai pritaikytas užstalei, kaip ankstesnių albumų turinys, net ir jis yra daugybę kartų linksmesnis bei šviesesnis už beveik viską, ką galime išgirsti metalisto grojaraštyje, todėl pasiruoškite linksmiausiai metalinei šventei – kojos ir bokalai kilnosis patys, o šypsenos nušvies net pačius rūsčiausius veidus!